Kvalifikacija

Karatė mokinių kvalifikaciniai laipsniai


Karatė hierarchijoje yra skiriamieji meistriškumo lygiai, dalijami į mokinių (9 - 1 kyu) ir meistrų (1 - 10 Dan) kvalifikacinius laipsnius. Tiktai tas karateka, kuris ne tik patobulino techniką, bet ir valdo savo emocinę būseną vertas žengti kvalifikacinėmis tobulėjimo pakopomis.

Shotokan karatė stiliaus meistriškumo laipsniai yra patvirtinami egzaminais, kuriuos išlaikius, mokiniui įteikiamas sertifikatas ir suteikiama teisė ryšėti atitinkamos (tamsesnės) spalvos diržą - karatekos kompetencijos ir tobulėjimo simbolį.

Mokinius (Kohai) egzaminuoja Lietuvos karatė asociacijos egzaminų komisija, pagal patvirtintą egzaminų programą. Kyu egzaminai laikomi du kartus metuose nuoseklia tvarka. Mokinių karatė studijų kursą sudaro devynios kyu pakopos, suskirstytos į tris grupes (9 - 7 kyu; 6 - 4 kyu; 3 - 1 kyu), pagal sudėtingumo lygius. Kiekvienoje grupėje keliami atitinkami reikalavimai. 1 kyu tradiciškai laikomas vyresniuoju mokiniu, mokytojo asistentu (Sempai).

Kiekvienas kyu atitinką diržo spalvą: 9 kyu - baltas diržas; 8 kyu - geltonas diržas; 7 kyu - oranžinis diržas; 6 kyu - žalias diržas; 4 ir 5 kyu - mėlynas diržas; 3, 2 ir 1 kyu - rudas diržas.

Vaikai iki dvylikos metų amžiaus laiko egzaminus pagal išskaidytą kyu programą, leidžiančią geriau įsisavinti karatė bazinius pagrindus. Baltas diržas (9,1 - 9,2 - 9,3 kyu). Geltonas diržas (8,1 - 8,2 kyu). Oranžinis diržas (7,1 - 7,2 kyu). Žalias diržas (6,1 - 6,2 kyu). Mėlynas diržas (5,1 - 5,2 kyu).

Karatė mokiniai, keliantys Shotokan karatė kyu kvalifikaciją, turi atitikti LKA nustatytus atestacinių - kvalifikacinių egzaminų vertinimo kriterijus ir metų bėgyje išpildyti praktinę atestacijos dalį (trejos klubo organizuojamos varžybos visiems ir treji seminarai nuo geltono diržo). Taip pat, neturi būti abonementinio mokesčio įsiskolinimų. Klubo rinktinei ir tiems, kurie aktyviai dalyvauja renginiuose, skiriami papildomi balai.

Mokiniui, sėkmingai baigus studijų kursą, Funakoshi Shotokan karatė asociacija (JAV), suteikia galimybę laikyti juodo, tarptautinio karatė meistriškumo diržo egzaminą Lietuvoje. Įgaliotas FSKA egzaminatorius nuo Kancho Kenneth Yoshinobu Funakoshi 10 Dan, FSKA filialo Lietuvoje vyriausiasis instruktorius ir egzaminatorius Kyoshi Valdemaras Kozlovas 7 Dan.


Pradinis karatė mokinio lygis 9 - 7 kyu

9 kyu - baltas diržas (po 4 - 6 mėn. pratybų)

8 kyu - geltonas diržas (po 6 mėn. nuo 9 kyu)

7 kyu - oranžinis diržas (po 6 mėn. nuo 8 kyu)

Pagrindinis karatė mokinio lygis 6 - 4 kyu

6 kyu - žalias diržas (po 6 mėn. nuo 7 kyu)

5 kyu - mėlynas diržas (po 6 mėn. nuo 6 kyu)

4 kyu - mėlynas diržas (po 6 mėn. nuo 5 kyu)

Aukščiausias karatė mokinio lygis 3 - 1 kyu

3 kyu - rudas diržas (po 6 mėn. nuo 4 kyu)

2 kyu - rudas diržas (po 6 mėn. nuo 3 kyu)

1 kyu - rudas diržas (po 6 mėn. nuo 2 kyu)


Karatė meistrų kvalifikaciniai laipsniai


Meistrų karatė studijas sudaro penkios techninio meistriškumo pakopos (1 - 5 Dan). Dan meistro privilegija - ryšėti juodą diržą, kuris simbolizuoja pasiektą kūno ir dvasios harmonijos lygį, reikalingą toliau žengti Rytų kovos meno (Budo) keliu. Išlaikius pirmąjį egzaminą suteikiamas Shotokan karatė juodo diržo 1 Dan tarptautinio meistriškumo laipsnis ir įteikiamas sertifikatas. Toks karateka yra vadinamas Yudansha (juodo diržo savininkas) arba Siudzin (šiuo atveju sporto meistro lygmuo). Pasiekus 3 Dan laipsnį įgyjamas Sensei (karatė mokytojo) statusas. 4 Dan privalėtų atitikti meistro (Siudzin) sąvoką plačiąja prasme. Aukščiausias ir paskutinysis juodo diržo techninio meistriškumo laipsnis - 5 Dan, tik išskirtinais atvejais yra pasiekiamas anksčiau kaip po aštuoniolikos - dvidešimties metų karatė kelio ir suteikiamas asmenims, ne jaunesniems kaip 27 - 30 m. amžiaus. Nuo 5 Dan meistras turi teisę naudotis Minkio (specialiu japonišku vardiniu antspaudu). Jeigu toks asmuo yra organizacijos arba mokyklos vadovas, turi išugdytų Sensei statuso mokinių ir yra nebe jauno amžiaus, į jį, kaip į mokytojų mokytoją, kreipiamasi garbingu Shihan vardu (mokytojų mokytojas, pavyzdys iš ko mokytis). Shihan atsakingas už jo vadovaujamos organizacijos struktūrą ir stiliaus standartus.

Aukščiausiais Dan (6 - 10) tituluojami asmenys laikomi dvasinės Budo (kovos kelio) išminties nešiotojais. Dvasinė išmintis kaupiama bėgant metams, todėl šis kelias gali užtrukti visą gyvenimą. 6, 7 ir 8 Dan suteikiami už indėlį į karatė meno vystymą arba už indėlį į karatė meno vystymą ir išlaikius egzaminą. Jeigu meistras, ne žemesnis kaip 8 Dan, yra pasaulinės organizacijos, turinčios daug vyresniųjų Shihan lygio instruktorių, vadovas, jam yra suteikiamas Shuseki Shihan titulas. Shuseki reiškia „aukščiausią poziciją“, taigi tai yra vyriausiasis organizacijos instruktorius. Skirtingai nuo visų aukščiau išvardintų vardų, Shuseki Shihan, kaip titulas, yra suteikiamas oficialiai. 9 Dan suteikiamas už indėlį į karatė meno vystymą. 10 Dan gali būti suteikiamas tik stiliaus ar mokyklos įkūrėjui (Kohan), stiliaus krypties ar pasaulinės organizacijos vadovui, arba paveldimas. 10 Dan - karatė patriarchas, pripažintas kaip stiliaus ar stiliaus krypties galva ir jų pasaulyje yra vienetai.

Taip pat, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje pasaulyje paplitusi praktika suteikti, taip vadinamus, garbės Dan. Tokie garbės laipsniai neatspindi karatė meistriškumo kompetencijos tačiau yra suteikiami pagerbiant asmenis, prisidedančius prie Rytų kovos meno plėtojimo ir populiarinimo.


Karatė meistrų lygiai 1 - 5 Dan

1 Dan - juodas diržas (po 6 mėn. nuo 1 kyu)

2 Dan - juodas diržas (po 1 - 2 m. nuo 1 Dan)

3 Dan - juodas diržas (po 2 - 3 m. nuo 2 Dan)

4 Dan - juodas diržas (po 3 - 4 m. nuo 3 Dan)

5 Dan - juodas diržas (po 4 - 5 m. nuo 4 Dan)


Karatė meistrų elito lygiai 6 - 10 Dan

6 Dan - juodas diržas (po 5 - 6 m. nuo 5 Dan)

7 Dan - juodas diržas (po 6 - 7 m. nuo 6 Dan)

8 Dan - juodas diržas (po 7 - 8 m. nuo 7 Dan)

9 Dan - juodas diržas (po 8 - 9 m. nuo 8 Dan)

10 Dan - juodas diržas (suteikiamas po 9 - 10 m. nuo 9 Dan)


Suteikiami karatė meistrų elito titulai (Shogo)


Kai kuriose pasaulinėse organizacijose, jos vadovams, arba jos mokyklų (Dojo) vadovams gali būti suteikiami meistrų elito titulai (Shogo): Renshi; Kyoshi; Hanshi. Jie turi teisę, be juodo diržo, ryšėti baltai raudonos spalvų kombinacijos diržą. Renshi (錬 士) - pažodžiui „poliruotas ekspertas“. Hieroglifas „Kyo“ (教) - reiškia „profesorius“ arba „filosofija“. Hieroglifas „Han“ (範) - reiškia „pavyzdys“ ir nurodo mokytoją, kuris gali būti idealus pavyzdys kitiems, arba vyriausiąjį meistrą. Hieroglifas, „Shi“ (士) - tiksliau reiškia „džentelmenas“, „karys“ arba „mokslininkas“. Aukščiausieji titulai - Soke ir Kancho. Soke (宗 家) - terminas, reiškiantis centrinę šeimos dalį, nešančią savyje atitinkamą meną, tradicijas. Soke priimta vadinti įkūrėją, arba tradicijų tęsėją, įpėdinį ar paveldėtoją. Titulas dažniausiai suteikiamas perimančiam organizaciją ar mokyklą vyriausiajam meistrui. Kancho (館長) - namų, karatė šeimos plačiaja prasme, galva, įkūrėjas. Hieroglifas „Kan“ (館) - reiškia „namus“, o ,,Cho“ (長) - ,,galva“. Šis titulas gali būti suteikiamas tik stiliaus ar mokyklos įkūrėjui (Kohan), stiliaus krypties ar pasaulinės organizacijos vadovui. Jis turi teisę ryšėti raudonos spalvos diržą.


Shogo

6 Dan - Renshi (patyręs mokytojas, ekspertas, dvasinis ir organizacinis vedlys), nuo 40 m.

7 Dan - Kyoshi (ekspertų mokytojas, profesorius), nuo 50 m.

8 Dan - Hanshi (aukščiausiasis mokytojas, vyriausiasis meistras), nuo 60 m.

9 Dan - Soke (tradicijų nešėjas, tęsėjas)

10 Dan - Kancho (namų, karatė šeimos plačiaja prasme, galva, įkūrėjas)